posmas

põsmas (brus. пacмo) sm. (2) 1. Q206, R, K tam tikras siūlų kiekis, pluoštas (metant, lenkiant siūlus, audžiant audeklą): Netrauk to raikščio – posmùs paleisi Rdm. Valakninką lenkant parišk posmus su paryšiu J. Į põsmą įeina trisdešimt siūlų Grg. Tolka turia keturias dešimtis põsmų, o põsmas tris dešimtis gijų J. Suverpiau tolką ir penkiolika põsmų Pžrl. Ar skaičiuoti põsmais, ar taip tik išlenkti [verpalus]? Trg. Kiek põsmų audeklą audi? Dl. Į kiek põsmų įmetei milą? Grz. Audimas apyverpinis, t. y. storokas; į devyniolika põsmų bus apyverpinė, į tris dešimtis bus drobė JI42. Dvidešim dviejuos põsmuos audėm drobes Tvr. Dvylekos põsmų platumo audeklas Krš. Metant reikia, kad põsmas užeitų Slm. Ant sienos vagelius padarom ir metam ar dvidešimt põsmų, ar daugiau Dv. Apmesk dvidešimt põsmų, bet nepadaryk perlankų Rg. Plonų gijų susukinau daug tūkstant posmelių RD1. Aš tau suriščia nykščius užpakaly šilkų posmeliu LB261. | prk.: Ten viskas sumaišyta: jokių põsmų negali surast (nėra tvarkos) Grš. Aš tavo šnekton jokių põsmų nesusgaudau (nesuprantu, ką šneki) Lp. Jam, bedirbant tą darbą, põsmai susimaišė (nebesusigaudo, ką ir kaip daryti) Plv. 2. Krg, Pb tam tikras skieto dantukų, tarpelių skaičius: Audamiejai skietai yra į posmus įdalinti Prk. Dvylikoj põsmų skietas Ck. Mano skietas šešiolikos põsmų Rgv. Į skieto põsmą suveria trisdešimt siūlų Vlkv. 3. Jnš sklypas, ruožas, rėžis: Pasisodino bulvių tame posmè Mrj. Põsmas miško, põsmas lauko ir vėl põsmas miško Kli. | Perkakliu vadiname siaurą žemės posmą, suvedantį du didelius tvirtžemio plotus rš. 4. dainos, eilėraščio punktelis, strofa: Tiedviejose dainose yra tas põsmas, tie patys žodžiai J. Užtraukim bent põsmą, bus linksmiau! Ds. Pasakys põsmą, ir vėl tyli Kt. Vieną [dainos] posmą mediniais trūbais, vadinamais trimitais, pūtusys S.Dauk. Ta pabaiga – paskutinis posmas – dažniausiai turi tik tris eiles, nors visa giesmė ketureilė LTII103. Ta pati melodija eina per visus posmus LTII103. Rasi raštinykas, kad ir keliūse [dainos] posmeliūse, regės šašuolėtį gilios senovės S.Dauk. ^ Iš dainos posmo neišmesi Klvr. ║ dem. kokio teksto eilutė: „Šią dieną, šią naktį...“ – kaip žaibas praskriejo pro jos atmintį Biblijos posmelis I.Simon. ║ dem. eilėraštis, eilės: Vaikų posmẽliai Jrk91. | Tose knygose visokių posmẽlių (pasiskaitymų) rasi Gs. 5. NdŽ pastraipa. 6. NdŽ skyrius, skirsnis, dalis (knygoje); šiaip ko nors dalis: Jeigu kuris šokio posmas nepavyksta, pravartu dar kartą jį pakartoti rš. 7. neilgas pamiegojimas, nuomygis: Duok da vieną põsmą numigt Pn. 8. gromuliuojančių gyvulių skrandžio raukšlė: Posmas yr raukšlė į veršio skrandį (= veršio skrandyje) Krg. Põsmai iškloti po visą skrandį Krg. 9. scom. menk. apie plepų žmogų, niekakalbį, avigalvį: Supaisysi tu šito põsmo: kalba nei šį, nei tą Jz. Tokio põsmo tai aš da negirdėjau Pun. Ta močiutė tikra põsmas: posmuoja ir posmuoja, nežinia, kur pradžia, kur pabaiga Gs. 10. scom. apie tylų, nekalbų, nejudrų žmogų: ^ Sėdi kai põsmas Trgn.

◊ aviẽs põsmas neišmanėlis: Ką tu čia posmuoji, aviẽs põsme?! Alk.

põsmo trū́ksta (kam) sakoma apie apykvailį žmogų: Jam vieno posmo trūksta NmŽ. trum̃po põsmo neprotingas: Merga kap avis, trum̃po põsmo Gs.